banner_2.png

Pasirinkti kalbą



Vambutų herbas

POGONIA_IV_4m.jpg

Herbą nupiešė dail. Arvydas Každailis

Skaityti daugiau..

 

Naujienos 2019

Apie mus

Pasirinkti kalbą



Skaitiklis

Šis puslapis šiandien...
iš viso: 0
unikalus: 0

Kada nors Šis puslapis...
iš viso: 880
unikalus: 369

Svetainės...
iš viso: 2770
unikalus: 1275

Paskutinis matytas meniu

Stanislava

Pasakoja mano mama, Stanislavos marti Elena Vasiliauskaitė Railaitė Andrulienė:

    

stanislava rapolas
Stanislava Vambutaitė ir Rapolas Andrulis

         Stanislava buvo tvirta moteris, optimistė, gana racionali, be didelių sentimentų, pamaldi. Gražiai ausdavo, - juk reikėjo visą šeimyną aprengti. Leido vaikus į mokslus, o jų buvo šeši: trys nuo pirmo vyro Rapolo Andrulio ir trys nuo antro - Stepono Vasiliausko. Pirmieji trys baigė progimnazijas, spec. mokyklas. Kiti trys baigė aukštąsias mokyklas.

         Stanislavos teigiamas bruožas - tolerancija, garbė, rūpinimasis savo samdiniais. O jų buvo: bernas, pusbernis, piemenėlis, merga, pusmergė. Ji buvo 55 ha savininkė. Ūkyje buvo trys arkliai su kumeliukais, 5 karvės su telyčiomis.

         Buvo sunkūs antrojo pasaulinio karo metai. Lėktuvai drebino oro erdvę dienomis ir naktimis.Ūkyje tuo metu buvo susibėgę ir gyveno 26 žmonės: giminės, artimieji ir net vaikų draugai su tėvais, karo belaisvis ukrainietis Dzenis, nuo fronto pasitraukusi ir priglausta rusų šeima. Stanislava priglaudė visus. Duonos užteko visiems, mėsai buvo skerdžiami gyvuliai. Prie stalo sėsdavo visa šeimyna trimis pamainomis, kartu su samdiniais. Niekas čia nebuvo žeminamas ar skriaudžiamas.

Artinantis frontui jaunus vyrus vokiečiai varėsi apkasų kasti. Kartą, prisimenu, vokiečiai apsupo mūsų namą, atsuko šautuvus į langus, nes spėjo, kad jauni vyrai pasislėpė namo palėpėje. Stanislava krito ant laiptų, vedančių į palėpę ir pasakė: "tik per mano lavoną išsivarysite jaunimą". Aš pasileidau tekina per laukus prašytis komendanto globos. Komendantas neleido plėšikauti mūsų sodyboje, gal dėl to, kad 3 ar 4 iš mūsiškių kalbėjo vokiškai. Tą kartą pasitraukė. Belaisvį Dženį,

stanislava    

     Stanislava du kartus papirkdama lašinais ir samagonu, gelbėjo nuo fronto. Vokietis ar rusas, - Stanislavai pirmiausia buvo žmogus. Gal dėl to, kai 1945 metais metais prasidėjo masinis žmonių trėmimas į Sibirą, Stanislavos šeimos nepalietė. Tačiau buvo liepta palikti ūkį, namus ir kraustytis, kur nori. Stanislava apsigyveno pas dukrą Silvijaną, mokytojaujančią Lygumose.

      Šaukiamojo amžiaus vyrai ir "jauninosi", ir "sendinosi". Sunkūs ir grėsmingi pokario metai. Kartą mano vyras igmantas parodė motinos gimimo metrikus - von Wambut, bajorų kilmės. Tuo tada viskas ir baigėsi, nugrimzdo užmarštin. Niekas iš artimųjų nekalbėjo apie bajorišką kilmę.
    
     Tik Lietuvos atgimimo laikais, kai sužinojau apie atgimusią ir bajorų sąjungą, prisiminiau ir papasakojau dukrai apie tuos metrikus. Taip po truputį išsiaiškinome apie seną Vambutų giminę, mūsų pastangomis ištyrinėtą nuo XVI amžiaus. Kad Stanislava buvo šios senos giminės, Pogonia herbo atstovė, buvo nutylima.
     Tik dabar, kai prisimenu savo anytą, man rodos, ji buvo santūri ori asmenybė.
e107 CMS  |  e107 Plugins  |  e107 Themes  |  e107 Handbook  |  
© 2007 - 2019 Vambutų giminės istorija    Proudly powered by e107 which is released under the terms of the GNU GPL License.    Back to top ↑
e107 Theme by veskoto