banner_2.png

Pasirinkti kalbą



Vambutų herbas

POGONIA_IV_4m.jpg

Herbą nupiešė dail. Arvydas Každailis

Skaityti daugiau..

 

Apie mus

Paskutinį kartą matytas

Pasirinkti kalbą



Skaitliukas

Iš viso iki šios dienos:
Mus pasiekė:914
Aplankymų:277
(23 Spa 2017)

Paskutiniai nariai:

(01 Sau 1970)

(01 Sau 1970)

Dažniausi:
0 Narių 1 Svečių
(23 Spa 2017)

Narių: 2
Naujausias narys: Bituke

Priešistorė

Pradžių pradžia: Pirmasis šaltinis / Antrasis šaltinis / Trečiasis šaltinis.

piesistore
Šaltinis / Resources: Niesiecki "Herbacz Polski", elektroninis leidinys

...Mirus Stanislovui Kęsgailai, seniūnu Žygimantas Senasis 1527 m. balandžio 28 d. privilegija paskyrė jo sūnų, „iš tos Žemės kilusį“ irgi Stanislovą Kęsgailą [1500–1532]17. To prašė pats Žemaičių seniūnaitis, Žemaičių ponai, tijūnai ir visa bajorija bei didžioji kunigaikštienė Bona su sūnumi Žygimantu Augustu. Privilegijoje buvo aukštai įvertinta jo tėvo ištikimybė ir nuopelnai valstybei bei valdovui. Turėdamas tai galvoje ir prašančiųjų motyvus, valdovas patenkino prašymą. Tačiau perduodamas naujajam seniūnui Žemaitiją, Žygimantas Senasis pakeitė jos valdymą ir, išskyrus teismą, apribojo seniūno tiesioginį administravimą didelėje dalyje valsčių. Be aukščiau minėtų 4 dvarų [Josvainių, Skirsnemunės, Veliuonos ir Vilkijos] valdovas į tiesioginį savo valdymą iš seniūno perėmė dar 15 valsčių ir dvarų: Ariogalos, Beržėnų, Biržinėnų, Dirvėnų, Gandingos, Kaltinėnų, Karšuvos, Pajūrio, Pašilės, Rietavo, Šauduvos, Telšių, Tverų, Užvenčio ir Viešvėnų....


Citata paimta iš ŽEMAIČIŲ VALSTIEČIŲ PRIEVOLIŲ SURAŠYMAS 1537 IR 1538 M., Antanas Tyla

Antrasis šaltinis:

1527 m. Žygimantas Senasis, skirdamas Žemaitijos seniūnu paskutinį iš Kęsgailų giminės seniūną Stanislovą Stanislovaitį , pavedė jam valdyti Žemaitiją apribojančiomis jo teises naujomis sąlygomis. Didysis kunigaikštis pasiliko savo žinioje ne tik tuos dvarus ir valsčius, kurie jam ir pirmiau priklausė (Josvainius, Veliuoną, atskyrus nuo jos Tendžiogalos valsčių, Vilkiją ir Skirsnemunę, kuriuose tebuvo maždaug 1/5 didžiojo kunigaikščio valstiečių dalis), bet dar ir tuos valsčius, kurie ligi tol buvo Žemaitijos seniūno žinioje: Ariogalą, Beržėnus, Biržinėnus, Gandingą, Dirvėnus, Kaltinėnus, Karšuvą, Pajūrę, Palangą, Pašilę, Rietavą, Šiauduvą, Telšius, Tverus, Viešvėnus, Užventį.

Citata paimta iš knygos Jūratė Kiaupienė " Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI - XVII a.", psl. 40 (nuoroda į K. Jablonskis " Lietuvos valstiečių kova... Aktas apie Žemaitijos valsčių pasidalijimą tarp didžiojo kunigaikščio ir seniūno..."

Trečiasis šaltinis:

Iš viešvieniškių atsiminimų VAMBUTAI, Juozas Normantas

Kunigaikščių Vambutų reikšmė vėlyvesniame Lietuvos gyvenime sumažėjo. Jie ilgainiui tapo eiliniais bajorais - dvarininkais. Istoriko ir rašytojo Simono Daukanto brolis Aleksandras, studijavęs mediciną Vilniaus universitete, 1830 m. sausio 26 d. padavė prašymą Vilniaus bajorų deputacijai, nes norėjo gauti bajorystės dokumentus. Jo sudarytoje Daukantų giminės genealogijoje sakoma, kad, 1660 m., sudegus Jokūbo Daukanto namams ir turtui, jo nepilnamečiai vaikai Jonas ir Simonas Kazimieras už skolas užstatė Dabikinės dvarą Jonui Vambutui." 

Jonas Vambutas - pirmasis žinomas asmuo mano genealoginėje schemoje. 1660 metai - galima data. Pirmoji mano žinoma data 1686 m. - Merkelio mirimo data. Neaišku kiek metų jam buvo, kada mirė, nežinomos jo tėvo bei senelio Jono gyvenimo datos

Ketvirtasis šaltinis - minimas kunigaikštis Vembutas:

Alfredas Bumbliauskas, Edvardas Gudavičius "Būtovės slėpiniai", 56 psl.

I. Ankstyvoji Lietuvos istorija
O dabar norėčiau paminėti kitą žemėlapį, sudarytą profesoriais Edvardo Gudavičiaus. Kuo remdamasis Jūs sudarėte šį žemėlapį?

EDVARDAS GUDAVIČIUS. Remiuosi Hipatijaus metraščiu, kuris aprašo 1219 metų Voluinės sutartį. Jame sakoma, kad tą sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikštis. Iš jų - penki vyresnieji kunigaikščiai. Jie ne tik išvardyti, bet ir sugrupuoti į penkias grupes.

A. B. O gal metraštininkas sugrupavo netyčia? Juk tuos vardus jis tik girdei: iš kitų.

E. G. Veikiausiai lietuvių kunigaikščių vardus jis tiktai girdėjo. Kita vertus čia svarbiausias dalykas: o kaip tie vardai sugrupuojami? Pacituosiu keletą eilučių:

O lietuvių kunigaikščių vardai buvo: štai vyresnieji - Živinbudas Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila... Toliau sakoma: ...o žemaičių kunigaikščiai - Gerdvilas, Vykintas...
Matome, kad žemaičiai yra lietuviai, nes sutartį sudaro Litva - Lietuva.

Paskui išvardijami septyni Ruškaičiai: ...o Ruškaičių - Kintibutas, Vembutas, Butautas, Vyžeitis ir jo sūnus Velžys, Kitenis, Plikienė.

Dar vėliau paminimi trys Bulioniai: ...o štai Bulioniai - Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną pasiėmė, ir jo brolius užmušė - Gedvilą, Sprudeikį.

Na, ir pagaliau - keturi Deltuvos kunigaikščiai: ...o štai kunigaikščiai iš Deltuvos - Juodikis, Buteikis, Bikšys, Ligeikis

Tinklapyje istorijatau.lt, ieškant Ruškaičiai, randama ( http://istorijatau.lt/index.php/rubrikos/zodynas/788-ruskaiciai)

XIII a. Upytės žemės kunigaikščių giminė. Pirmą kartą minimi 1219 m. Haličo-Voluinės sutartyje. Žinomi Kintibutas, Vambutas, Butautas, Vyžeikis, Višlius, Kintenis, Mindaugo vasalai Aišunas ir Sirvydas. Sirvydas 1255 m. vadovavo Mindaugo kariuomenės žygiui iki Kijevo.

e107 CMS  |  e107 Plugins  |  e107 Themes  |  e107 Handbook  |  
© 2007 - 2017 Vambutų giminės istorija    Proudly powered by e107 which is released under the terms of the GNU GPL License.