Priešistorė |
Pradžių pradžia: Pirmasis šaltinis / Antrasis šaltinis / Trečiasis šaltinis.
Antrasis šaltinis: 1527 m. Žygimantas Senasis, skirdamas Žemaitijos seniūnu paskutinį iš Kęsgailų giminės seniūną Stanislovą Stanislovaitį , pavedė jam valdyti Žemaitiją apribojančiomis jo teises naujomis sąlygomis. Didysis kunigaikštis pasiliko savo žinioje ne tik tuos dvarus ir valsčius, kurie jam ir pirmiau priklausė (Josvainius, Veliuoną, atskyrus nuo jos Tendžiogalos valsčių, Vilkiją ir Skirsnemunę, kuriuose tebuvo maždaug 1/5 didžiojo kunigaikščio valstiečių dalis), bet dar ir tuos valsčius, kurie ligi tol buvo Žemaitijos seniūno žinioje: Ariogalą, Beržėnus, Biržinėnus, Gandingą, Dirvėnus, Kaltinėnus, Karšuvą, Pajūrę, Palangą, Pašilę, Rietavą, Šiauduvą, Telšius, Tverus, Viešvėnus, Užventį. Citata paimta iš knygos Jūratė Kiaupienė " Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI - XVII a.", psl. 40 (nuoroda į K. Jablonskis " Lietuvos valstiečių kova... Aktas apie Žemaitijos valsčių pasidalijimą tarp didžiojo kunigaikščio ir seniūno..." Trečiasis šaltinis: Iš viešvieniškių atsiminimų VAMBUTAI, Juozas Normantas Kunigaikščių Vambutų reikšmė vėlyvesniame Lietuvos gyvenime sumažėjo. Jie ilgainiui tapo eiliniais bajorais - dvarininkais. Istoriko ir rašytojo Simono Daukanto brolis Aleksandras, studijavęs mediciną Vilniaus universitete, 1830 m. sausio 26 d. padavė prašymą Vilniaus bajorų deputacijai, nes norėjo gauti bajorystės dokumentus. Jo sudarytoje Daukantų giminės genealogijoje sakoma, kad, 1660 m., sudegus Jokūbo Daukanto namams ir turtui, jo nepilnamečiai vaikai Jonas ir Simonas Kazimieras už skolas užstatė Dabikinės dvarą Jonui Vambutui." Jonas Vambutas - pirmasis žinomas asmuo mano genealoginėje schemoje. 16 a.vidurys - spėjama Jono gimimo data. Pirmoji mano žinoma data 1686 m. - Merkelio mirimo data. Neaišku kiek metų jam buvo, kada mirė, nežinomos jo tėvo bei senelio Jono gyvenimo datos Ketvirtasis šaltinis - minimas kunigaikštis Vembutas: Alfredas Bumbliauskas, Edvardas Gudavičius "Būtovės slėpiniai", 56 psl. I. Ankstyvoji Lietuvos istorija EDVARDAS GUDAVIČIUS. Remiuosi Hipatijaus metraščiu, kuris aprašo 1219 metų Voluinės sutartį. Jame sakoma, kad tą sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikštis. Iš jų - penki vyresnieji kunigaikščiai. Jie ne tik išvardyti, bet ir sugrupuoti į penkias grupes. A. B. O gal metraštininkas sugrupavo netyčia? Juk tuos vardus jis tik girdei: iš kitų. E. G. Veikiausiai lietuvių kunigaikščių vardus jis tiktai girdėjo. Kita vertus čia svarbiausias dalykas: o kaip tie vardai sugrupuojami? Pacituosiu keletą eilučių: O lietuvių kunigaikščių vardai buvo: štai vyresnieji - Živinbudas Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila... Toliau sakoma: ...o žemaičių kunigaikščiai - Gerdvilas, Vykintas... Paskui išvardijami septyni Ruškaičiai: ...o Ruškaičių - Kintibutas, Vembutas, Butautas, Vyžeitis ir jo sūnus Velžys, Kitenis, Plikienė. Dar vėliau paminimi trys Bulioniai: ...o štai Bulioniai - Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną pasiėmė, ir jo brolius užmušė - Gedvilą, Sprudeikį. Na, ir pagaliau - keturi Deltuvos kunigaikščiai: ...o štai kunigaikščiai iš Deltuvos - Juodikis, Buteikis, Bikšys, Ligeikis Tinklapyje istorijatau.lt, ieškant Ruškaičiai, randama ( http://istorijatau.lt/index.php/rubrikos/zodynas/788-ruskaiciai) XIII a. Upytės žemės kunigaikščių giminė. Pirmą kartą minimi 1219 m. Haličo-Voluinės sutartyje. Žinomi Kintibutas, Vambutas, Butautas, Vyžeikis, Višlius, Kintenis, Mindaugo vasalai Aišunas ir Sirvydas. Sirvydas 1255 m. vadovavo Mindaugo kariuomenės žygiui iki Kijevo. Pilną istoriją galima perskaityti čia |